Automobilį pardavėte, pirkimo-pardavimo sutartį pasirašėte, o raktelius ramia sąžine perdavėte naujam savininkui. Tačiau po kelių mėnesių pašto dėžutėje randate „kalėdinį sveikinimą“ – reikalavimą sumokėti 1000 eurų už avariją, kurios nepadarėte.
Būtent į tokius spąstus pateko į portalą tv3.lt kreipęsis vyras, kuris teigia, kad įprastas automobilio pardavimo procesas tapo savotišku košmaru ir nervų išbandymu.
Į aklavietę patekęs vairuotojas pasakoja, kad viskas prasidėjo prieš maždaug keturis mėnesius, eilinį darbo dienos vakarą, kai jis nusprendė parduoti savo naudotą automobilį. Abi pusės supildė reikiamus dokumentus, paspaudė vienas kitam rankas ir atsisveikino. Tačiau vos po keletos valandų pardavėjas sulaukė pareigūnų skambučio ir raginimo atvykti į eismo įvykio vietą.
Pasirodo, naują automobilį įsigijęs asmuo sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą transporto priemonę. Kadangi oficialiose duomenų bazėse automobilio savininkas buvo nurodytas Andrius (tikras vardas redakcijai žinomas), o ne naujasis savininkas, formaliai jis buvo atsakingas už eismo įvykį.
Vis dėlto, atvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnams pateikus pirkimo-pardavimo sutartį ir suradus to paties dokumento kopiją jau sudaužytame automobilyje, pareigūnai patikino, kad eismo įvykio kaltininkas nustatytas, o pretenzijų buvusiam savininkui nėra.
Tačiau ramybė truko neilgai. Praėjus keliems mėnesiams vyras sulaukė Transporto priemonių draudikų biuro (LRTPDB) regreso reikalavimo padengti beveik 1000 eurų žalą. Kodėl? Naujasis savininkas automobilio savo vardu „Regitroje“ neįregistravo, o institucijų darbuotojai aklai vadovaujasi duomenų bazėse esančiais įrašais. Kaip portalui tv3.lt sakė Andrius, faktinės aplinkybės šioje vietoje tiesiog ignoruojamos.
Situaciją dar labiau apsunkino tai, kad pardavėjas negali automobilio nei perrašyti, nei išregistruoti – transporto priemonei dėl naujojo savininko veiksmų uždėtas areštas. Andriaus teigimu, draudikai atkerta, kad vadovaujasi valstybinių institucijų duomenimis, o policijos tyrėjai tik skėsčioja rankomis, teigdami, jog su tokia situacija jiems dar neteko susidurti.
Kol institucijos stumdo atsakomybę viena kitai, sąžiningas pardavėjas paliekamas problemą spręsti vienas.
Veikia solidarios atsakomybės principas
Kaip naujienų portalui tv3.lt aiškino Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Darius Zapasnykas, šioje situacijoje veikia solidarios atsakomybės principas.
Esą įstatymas numato, kad pareiga pasirūpinti privalomuoju draudimu tenka tam asmeniui, kuris oficialiai figūruoja valstybės registre.
„Jei žala padaroma neapdrausta įregistruota transporto priemone, regresas nukreipiamas tiek į eismo įvykio kaltininką (vairuotoją), tiek į registruose nurodytą savininką. Todėl, jei „Regitros“ duomenimis įvykio metu savininku vis dar buvo nurodytas pardavėjas, jis tampa atsakingas už draudimo sutarties nesudarymą“, – aiškina D. Zapasnykas.
Toks griežtas reguliavimas, pasak biuro atstovo, nėra atsitiktinis – jis skirtas užkirsti kelią fiktyviems sandoriams, kai avariją padarę asmenys bando išvengti atsakomybės mojuodami atbuline data pasirašytomis sutartimis.
Viena skaudžiausių šios situacijos detalių – vairuotojų įsitikinimas, kad policijos tyrimas ir nustatytas faktinis vairuotojas juos apsaugos. Pasirodo, draudikų akyse tai nėra lemiamas veiksnys.
LRTPDB atstovas nurodo, kad policijos medžiaga svarbi nustatant, kas vairavo, tačiau sprendžiant, kas turi susimokėti už draudimo nebuvimą, vadovaujamasi išimtinai „Regitros“ duomenimis.
„Tyrimo metu policijai pateikta informacija apie savininkų pasikeitimą, tol, kol ji nėra teisės aktų nustatyta tvarka pateikta „Regitrai“, neturi įtakos sprendžiant Biuro atgręžtinio reikalavimo klausimus“, – teigia D. Zapasnykas.
Tai reiškia, kad pirkimo–pardavimo sutartis, net ir parodyta patruliui įvykio vietoje, teisiškai neapsaugo pardavėjo nuo situacijų, kai naujasis savininkas padaro avariją su automobiliu.
Pasiteiravus, ką daryti žmogui, kuris pateko į tokius spąstus, draudikų atstovas pabrėžia, kad pasyvus laukimas ar pirkėjo kaltinimas situacijos neišspręs.
„Teismai pažymi, kad transporto priemonės perleidėjas gali pats pateikti duomenis registro tvarkytojui net ir tais atvejais, kai pirkėjas delsia.
Jeigu pirkėjas elgiasi piktybiškai, pardavėjas turi elgtis aktyviai: kreiptis į „Regitrą“, teisėsaugą, o sutarties nevykdymo atveju – ginti savo teises teisme civilinio proceso tvarka“, – nurodo D. Zapasnykas.
Visgi pašnekovas priduria, kad jei pardavėjas sugeba oficialiai „Regitroje“ deklaruoti sandorį (net ir po įvykio), skolos išieškojimas gali būti peradresuotas.
„Gavus atnaujintus oficialius „Regitros“ duomenis, regresinis reikalavimas peradresuojamas naujajam savininkui. Biuras atsižvelgia į sutarties sudarymo datą ir operatyviai nukreipia išieškojimą“, – apibendrina pašnekovas.
Nedarykite šios klaidos
„Regitra“ pabrėžia, kad siekiant išvengti atsakomybės už kito asmens sukeltus eismo įvykius, pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas tėra tarpinė stotelė, o ne proceso pabaiga.
„Visais atvejais pardavėjas turėtų būti suinteresuotas tinkamu nuosavybės perleidimu naujam savininkui dar prieš atiduodamas jam automobilio raktelius. Tik abiem šalims patvirtinus nuosavybės pasikeitimą „Regitroje“, jis gali būti ramus, kad atsakomybė už padarytus pažeidimus nebus nukreipiama jam“, – esminį ir svarbiausią saugiklį įvardija įmonės atstovai.
Anot „Regitra“ atstovų, tinkamai deklaravus sandorį (ką galima padaryti tiesiog internetu per kelias minutes), valstybės institucijos iškart mato tikrąjį savininką. Tokiu atveju baudos ar sankcijos automatiškai skiriamos tam asmeniui, kuris tuo metu valdo automobilį, o ne buvusiam savininkui.
Tačiau ką daryti, jei klaida jau padaryta – automobilis atiduotas, o pirkėjas vengia registruoti transporto priemonę savo vardu ir ignoruoja raginimus? „Regitra“ nurodo, kad pardavėjas tokioje situacijoje nėra bejėgis ir gali imtis vienašališkų priemonių.
„Jei pirkėjas vengia tai daryti ir nebendradarbiauja, pardavėjas turi teisę pats išregistruoti transporto priemonę, kad ja nebūtų galima legaliai dalyvauti viešajame eisme“, – aiškina „Regitra“.
Tą galima atlikti nuotoliniu būdu, sistemoje pasirinkus paslaugą „Noriu panaikinti leidimą dalyvauti viešajame eisme išregistruojant transporto priemonę“. Toks veiksmas dažnai tampa veiksmingu svertu, priverčiančiu nesąžiningą pirkėją susitvarkyti dokumentus, nes automobilio tiesiog negali naudoti viešajame eisme.
Tais atvejais, kai nuosavybės perleidimas nebuvo deklaruotas ir teisėsaugos institucijos formaliai kreipiasi į buvusį savininką dėl padaryto pažeidimo, „Regitra“ primena, kad pardavėjas privalo pateikti įrodymus (pirkimo–pardavimo sutartį) ir patvirtinti, kad pažeidimas padarytas jau po sandorio sudarymo.
Pareigūnai neatlieka namų darbų?
Visgi net ir šis „Regitros“ siūlomas gelbėjimosi ratas – vienašališkas automobilio išregistravimas – suveikia ne visada. Tuomet į aklavietę patekę žmonės, negalėdami atlikti jokių veiksmų, pirštu dažniausiai beda į šiuos duomenis tvarkantį Registrų centrą, manydami, kad būtent čia įsivėlė klaida ar sistemai trūksta lankstumo.
Tačiau Turto arešto aktų, Sutarčių ir teisių suvaržymų registrų skyriaus vadovė Agata Vdovenko sako, kad registras yra tik veidrodis, atspindintis tai, ką jam pateikia kitos institucijos.
„Duomenys į Turto arešto aktų registrą (TAAR) įrašomi ar keičiami remiantis duomenų teikėjų (teismų, antstolių, prokurorų, VMI, „Sodros“ ar kitų pareigūnų) pateiktais dokumentais“, – sistemos veikimo principą aiškina Agata Vdovenko.
Tai reiškia, kad pats Registrų centras savo iniciatyva turto neareštuoja ir savininkų nekeičia – jis vadovaujasi tik tuo, ką atsiunčia skolų išieškotojai ar teisėsauga.
Visgi A. Vdovenko atskleidžia, kad net jei „Regitros“ (tiksliau – TPAIS) sistemoje automobilis vis dar registruotas pardavėjo vardu, tai nėra galutinis nuosprendis. Teisinė sistema numato galimybę areštą uždėti faktiniam savininkui, jei tik duomenų teikėjas (pavyzdžiui, antstolis ar tyrėjas) tinkamai atlieka savo darbą.
„Tais atvejais, kai areštuoto turto savininko duomenys sistemoje neatitinka faktinio turto savininko duomenų, pavyzdžiui, naujas automobilio savininkas neužbaigė registracijos procedūrų, duomenų teikėjas, teikdamas duomenis į registrą, kartu pateikia ir duomenis, pagrindžiančius faktinį daikto priklausymą kitam asmeniui“, – nurodo specialistė.
Paprastai tariant, jeigu antstolis ar policija mato pirkimo–pardavimo sutartį ir informuoja Registrų centrą, kad nepaisant viešų registrų faktinis savininkas jau yra kitas asmuo, registras įrašo būtent pirkėją.
„Jei duomenų teikėjas nurodo, kad yra sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu transporto priemonę įsigijo kitas asmuo, į TAAR areštuoto turto savininku bus įrašytas būtent tas kitas asmuo“, – patvirtina A. Vdovenko.
Dėl susidariusios situacijos portalas tv3.lt kreipėsi ir į Lietuvos policijos atstovus, tačiau straipsnio publikavimo metu atsakymo dar nebuvome gavę. Vos tik gausime policijos komentarą, tekstą papildysime.
Sveiki! Esu Tautvydas – naujienų ir patarimų portalo redaktorius. Kasdien rūpinuosi, kad mūsų skaitytojus pasiektų patikima, aiškiai pateikta ir aktuali informacija. Mane domina tiek kasdieniai gyvenimo patarimai, tiek platesni visuomenės procesai, todėl siekiu, kad portale atsispindėtų įvairovė, kokybė ir vertė skaitytojui.