Noriu pasidalinti savo mintimis apie augalą, kuris daugeliui žmonių sukelia prieštaringus jausmus. Vieni jį laiko erzinančia piktžole ir negailestingai išrauna (beje, aš tą patį dariau gana ilgai ir mane taip pat piktino spartus jo augimas visame rajone), o kiti jį specialiai augina, žinodami apie jo unikalias savybes.
Kalbėsime apie portulaką – žolelę, kuri nusipelno daugiau dėmesio nei įprastai. Be to, ši augalų rūšis tokia nereikli, kad gali būti auginama tiesiogine prasme kiekviename sode.
Piktžolė su ypatingomis savybėmis
Daugumai sodininkų ir vasaros gyventojų žodis „piktžolė“ skamba kaip sakinys augalui, turinčiam tokį statusą. Ir tai nenuostabu, nes dauguma piktžolių iš tikrųjų pasirodo esančios nereikalingos ir net pavojingos – jos trukdo auginti pasėlius, be to, atima daug sklypo savininko laiko ir energijos kovai su įsibrovėliais. Tačiau pagalvokime: kas daro augalą piktžole? Juk ši sąvoka gana sąlyginė. Pavyzdžiui, viename sode portulaka gali būti laikoma kenkėju, o kitame – vertingu pasėliu.
Piktžolės ne visada blogos. Kartais tiesiog nežinome, kiek naudos gali duoti augalas, kurį laikome nenaudingu. Ir portulaka yra puikus to pavyzdys.
Kas yra portulakas?
Portulaka yra vienmetis žolinis augalas, priklausantis sukulentams. Tai reiškia, kad ji geba kaupti drėgmę savo mėsinguose lapuose ir stiebuose, todėl yra nepaprastai atspari sausrai. Todėl ji gali augti net ir nepalankiausiomis sąlygomis: skurdžioje dirvoje, po kaitria saule ir minimaliai prižiūrima. Aš tai patikrinau savo sklype – kai karštyje dauguma kitų augalų arba nudžiūvo, arba atrodė nuvytę ir dėl silpnumo neplito po sklypą, portulaka jautėsi puikiai ir taip pat plito po sklypą žaibo greičiu. Ji tiesiogine prasme užvaldė teritoriją, išstumdama kitus augalus.
Štai kodėl daugelis ją laiko piktžole. Bet ar ji tokia nenaudinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio?
Naudingos portulako savybės
Pasirodo, portulaka yra ne tik žolė, bet ir tikras maistinių medžiagų šaltinis. Jos lapuose ir stiebuose gausu vitaminų (A, C, E), mineralų (kalio, magnio, kalcio), taip pat yra antioksidantų ir omega-3 riebalų rūgščių. Taip, tų pačių, kurios dažniausiai siejamos su žuvimi!
Vidurinėje Azijoje portulaka jau seniai naudojama gaminant maistą. Ji dedama į salotas, sriubas, mėsos ir žuvies patiekalus, marinuojama ir net konservuojama žiemai. Portulakos skonis yra šiek tiek rūgštus, su nedideliu aitrumu, todėl ji puikiai pakeičia kaparėlius ir net alyvuoges.
Štai keletas idėjų, kaip virtuvėje galite panaudoti portulaką:
Šviežios salotos: susmulkinkite portulaką, sudėkite pomidorus, agurkus, svogūnus ir pagardinkite alyvuogių aliejumi bei citrinos sultimis. Paprasta, greita ir labai sveika!
Marinuotos portulkos: žalumynus virkite pasūdytame vandenyje 2–3 minutes, tada sudėkite česnaką, maltus pipirus ir actą. Tai puikus užkandis prie mėsos ar žuvies.
Padažas arba užpilas: sumaišykite portulaką su česnaku, alyvuogių aliejumi ir prieskoniais, kad gautumėte padažą, kuris puikiai derėtų su makaronais arba keptomis daržovėmis.
Kaip auginti portulaką savo sklype
Jei nuspręsite pabandyti auginti portulaką, pateikiame keletą labai paprastų patarimų.
Portulaka, nors gali augti beveik visur, vis dėlto, kaip ir beveik bet kuris kitas augalas, mėgsta saulėtas vietas. Tačiau dalinis pavėsis jai taip pat gana priimtinas. Dirvožemis gali būti bet koks, bet geriausiai ji jaučiasi lengvoje, gerai drenuotoje dirvoje.
Portulakos sėklas galima sėti tiesiai į atvirą žemę pavasarį, kai dirva sušyla iki 10 laipsnių Celsijaus. Šiuo atžvilgiu sodinimo gylis nėra svarbus. Tačiau idealu, jei sėklas pagilinsite bent puse centimetro.
Portulakai praktiškai nereikalauja priežiūros. Laistykite ją tik sausuoju laikotarpiu, kad lapai išliktų ypač sultingi, ir visai nereikia tręšti.
Jaunus ūglius ir lapus galima skinti praėjus 3–4 savaitėms po daigų atsiradimo. Geriausia tai daryti prieš žydėjimą, kai žalumynai sultingiausi ir skaniausi.
Jei auginsite portulaką ir kontroliuosite jo plitimą, nereikės gaišti laiko kovojant su juo kaip su piktžole. Vietoj to turėsite naudingą žalumą, kuris visada bus po ranka.
Įdomūs faktai apie portulaką
Baigdamas straipsnį, norėčiau pridurti keletą įdomių faktų apie portulaką, kurie leis mums dar giliau ir pagarbiau pažvelgti į „nereikalingą piktžolę“.
Pavyzdžiui, ar žinojote, kad Senovės Egipte portulaka buvo laikoma šventu augalu? Ji buvo naudojama ritualuose ir netgi dedama į faraonų maistą. Ir kad portulaka Europoje buvo populiari kaip vaistinis augalas viduramžiais? Anuomet ji buvo naudojama žaizdoms, skrandžio ligoms gydyti ir net kaip priemonė nuo galvos skausmo.
Kinijoje portulakas visai nelaikomas piktžole, bet pagarbiai vadinamas „ilgaamžiškumo daržove“ ir aktyviai naudojamas tradicinėje medicinoje.
Asmeniškai manau, kad portulakas yra augalas, nusipelnęs vietos kiekviename Lietuvos sode. Taip, jis gali būti erzinantis, bet jei elgsitės protingai, jis taps ne priešu, o sąjungininku, kuris padės paįvairinti jūsų mitybą.
Sveiki! Esu Tautvydas – naujienų ir patarimų portalo redaktorius. Kasdien rūpinuosi, kad mūsų skaitytojus pasiektų patikima, aiškiai pateikta ir aktuali informacija. Mane domina tiek kasdieniai gyvenimo patarimai, tiek platesni visuomenės procesai, todėl siekiu, kad portale atsispindėtų įvairovė, kokybė ir vertė skaitytojui.